Šis klausimas neretai iškyla planuojant tuoj pat ar po keleto valandų eiti į vandenį. Yra medžiotojų, kurie jau išvakarėse pradeda ženkliai riboti skysčių vartojimą, nepaisydami atsiradusio troškulio jausmo. Straipsnyje apžvelgiama skysčių svarba nardančiojo organizmui, ar teisingas mūsų supratimas apie tai?

Gerti ar negerti? Šis klausimas neretai iškyla planuojant tuoj pat ar po keleto valandų eiti į vandenį. Yra medžiotojų, kurie jau išvakarėse pradeda ženkliai riboti skysčių vartojimą, nepaisydami atsiradusio troškulio jausmo. O kaip gi gersi, jei paskui nebus kur dėtis vandenyje prispyrus „mažam reikaliukui“? Kostiumas tai apynaujis, o ir pačiam kaip ten tose “savo sultyse” jaustis… O ką jau kalbėti apie galimas nepatogias situacijas išlipus į krantą, kur tavęs laukia kolegos ir gerbėjai. Ne, negersiu, nevalia! Geriau pakentėsiu, o jau po to atsigersiu…
Situacija yra rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neretai žmonės, nežinodami fiziologijos ir galimų pasekmių organizmui, ar nesiryždami keisti įpročių, sąmoningai sau pakenkia.
Kad po vandeniu dažniau nei krante „norisi“, sutiks kiekvienas, kuriam yra tekę nardyti. Tai sukeliančios priežastys yra įvairios, o procesai sudėtingi, bet jei paprasčiau, viskas atrodo maždaug taip.
Esant sausumoje, įprastinėje žmogui vertikalioje padėtyje, gana didelis kraujo kiekis cirkuliuoja apatinėje kūno dalyje. Elastingose kojų venose gali būti iki 800 ml kraujo. Taip visų pirma yra dėl gravitacijos ir didelės raumenų masės, kuriai aprūpinti deguonimi reikalingas didelis jo „nešėjo“ kiekis.
1. Atsigulus ant vandens ar panėrus, nardytoją pagal Archimedo dėsnį veikia aukštyn nukreipta jėga, lygi kūno išstumto skysčio svoriui, taigi jis praktiškai atsiduria nesvarumo būklėje.
2. Kraujas, kuris iki šiol buvo apatiniuose organizmo audiniuose, neveikiamas gravitacijos plūsteli į krūtinės ląstą, kurioje jau įprastinėmis sąlygomis yra apie 30 proc. bendro kraujo kiekio.
3. Širdies (dešiniojo prieširdžio) ir plaučių receptoriai fiksuoja padidėjusį kraujo kiekį, kuris sąlygoja Gauerio-Henrio refleksą (Gauer-Henry reflex). Organizmas, mėgindamas apsaugoti širdį nuo padidėjusios apkrovos, sumažina antidiuretinio hormono (vazopresino) gamybą ir taipogi lygiagrečiai padidina prieširdžių natriurezinių peptidų gamybą. Visa tai inkstuose didina šlapimo filtravimo greitį ir atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl jas išplečia; tai gana stipriai stimuliuoja inkstų darbą ir „atliekamo“ skysčio pašalinimą iš organizmo, su kuriuo pasišalina ir mums reikalingi elektrolitai (natris, kalis, kalcis). Iš tikrųjų šis skystis nėra „atliekamas“, kadangi jo nepadaugėjo panėrus, tačiau organizmui nepaaiškinsi, kad dabar jis neria, o po valandėlės kitos viskas sugrįš į savo vietas.
4. Vėstantis organizmas sąlygoja periferinių kraujagyslių susiaurėjimą ir, vėlgi, kraujas yra išstumiamas į krūtinės ertmę. Susijaudinimas arba stresas pasiruošimo nerti ar nėrimo metu (adrenalinas, pulso padidėjimas) taip pat “provokuoja” intensyvesnį inkstų darbą. Daug vandens netenkama intensyviai kvėpuojant poilsio tarp nėrimų metu, taip pat prakaituojama esant šiltam orui įrangos pernešimo, apsirengimo metu.

Ši schema padės lengviau įsivaizduoti organizme vykstantį procesą (tekste pažymėti skaitmenys atitinka numeraciją schemoje):

Apibendrinę galime sakyti, kad jeigu mes ir negersime prieš nėrimą (hidratacija), vis tiek neteksime daug skysčių (dehidratacija – vandens kiekio organizme sumažėjimas, kai jo organizme lieka mažiau negu norma) dėl anksčiau paminėtų veiksnių. Jau prieš nėrimą vandens atsargos organizme nebuvo gausios, o vandenyje jos sumažėja iki minimumo.
Ar tai pavojinga? Iš tikrųjų tai kelia rimtesnį pavojų, negu gali suvokti daugelis nardančiųjų. Kokį pavojų mums kelia organizmo dehidratacija? Inkstai pradeda šalinti „nereikalingą“ skystį iš organizmo, kraujas vis tirštėja. Tirštesnis kraujas nesugeba į audinius priimti ir pernešti pakankamo deguonies kiekio, ypač jei prasidėjo eritrocitų (kraujo ląstelių) sulipimas tarpusavyje. Dėl suprastėjusio kraujo praeinamumo sutrinka mikrocirkuliacija, audiniai pajunta „deguonies badą.” O tai jau rimta! Mes juk neriame sulaikydami kvėpavimą, deguonis tampa aukso vertės! Su skysčiais netekus didelio kiekio elektrolitų (kalis, natris, kalcis, magnis), ženkliai padidėja širdies darbo sutrikimų galimybė, labai tikėtinas raumenų mėšlungis, judesių koordinacijos ir orientacijos sutrikimai. Ženkliai sumažėja žmogaus atsparumas stresinėms situacijoms, o „ šviesi“ galva ir greita reakcija vandenyje yra ypatingai svarbu.
Kita tarp nardančiųjų paplitusi yda yra bandymas bet kokia kaina iškęsti nesišlapinus, iki kol grįžtama į krantą ar valtį. Pirmiausia, naras su spaudžiančia šlapimo pūsle nustoja jausti nardymo malonumą, kadangi jo galvoje vyrauja vienintelė mintis – kiek dar liko laiko iškęsti iki nardymo pabaigos? Kęsdamas jis labai žaloja savo organizmą. Priverstinis šlapimo užlaikymas labai nesunkiai sukelia inkstų uždegimą, arba, dar blogiau, dėl atbulinio slėgio poveikio yra traumuojami inkstų kapiliarai, kas lengvai gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Schema:

Siekiant viso to išvengti, reikia labai nedaug. Užtenka vartoti skysčius prieš nėrimą. Pakanka išgerti 500-800 ml skysčių valandą iki nėrimo, jeigu planuojama neilgalaikė veikla vandenyje. Ilgalaikės ir sunkios fizinės veiklos vandenyje atveju (ilgos varžybos, gilūs nėrimai, įveikiami dideli atstumai vandens paviršiuje) rekomenduojama išgerti daugiau bei pasiimti skysčių atsargą su savimi. Geriausiai tam tinka negazuotas gėlas ir mineralinis vanduo. Netinka alkoholiniai gėrimai, kava, stipri arbata, gazuoti vaisvandeniai ir energetiniai gėrimai (dėl sudėtyje esančio kofeino).
O tam, kad išgėrus reikiamą kiekį skysčių nekentėti sulaikant šlapimą nardymo metu, medžiotojai šiandienai yra sugalvoję ne vieną išeitį. Viena jų – tai dažniausiai pačių sumeistrauti ir į kelnes su petnešomis („long John“) įmontuoti drenažai („myžtukai“). Jei jį pasigaminti nėra noro, ar, atrodo, kad tai per daug sudėtinga, turintiems tokio tipo kelnes jas paprasčiausiai ties juosmeniu reikia nupjauti, kad galima būtų bet kada nuleisti ir be vargo atlikti gamtinius reikalus. Džiugu, kad hidrokostiumų pramonė skubiai sureagavo į šią inovaciją ir šiuo metu jau beveik visi gamintojai gali pasiūlyti kostiumų modelius su trumpomis, iki juosmens, kelnėmis („High waist“).
Taigi, peršasi viena vienintelė išvada – GERTI PRIEŠ NĖRIMĄ GALIMA IR REIKIA. Geriau atsigerti ir kartelį kitą nesusilaikyti vandenyje, nei nuolatos kenčiant žaloti savo sveikatą.

Iš rusų kalbos vertė ir redagavo Vitalijus

Medicininę informaciją redagavo ir schemas parengė KMU studentas Marius (Mariukasz)