Kas tai yra ryklys?
Šiame straipsnyje aptarsime ir pateiksime faktus apie kelias ryklių rūšis.
Pirmieji rykliai jūrose pasirode 400 mln. metų atgal, gerokai anksčiau nei pasirodė dinozaurai.
Daugybė žmonių įsivaizduoja ryklius kaip piktus ir siaubą keliančius sutvėrimus su smailiomis nosimis ir bauginančiais nasrais. Tačiau rykliai yra sumanūs medžiotojai ir tik kelios jų rūšys yra pavojingos žmonėms. Pasaulyje yra apie 450 ryklių rūšių. Jų dydis įvairus – nuo 20 cm (švytintis ryklys) iki 15 m (bangininis ryklys). Ne visų ryklių kūno formos yra aptakios. Rykliai-angelai turi plokščią kūno formą, raginiai rykliai yra su buka galva, o bambukiniai rykliai yra ilgi ir lankstūs. Beveik visi rykliai gyvena jūrose, tik keletas  rūšių gyvena ar įplaukia i vidinius, gėluosius vandenis.

Jutimo organai

Rykliai turi tokius pat penkis pojūčius kaip ir žmonės – jie gali matyti, girdėti, užuosti, turi lytėjimo ir skonio pojūtį. Ryklys taip pat turi šeštą, elektrinių signalų, pojūtį. Elektriniai sensoriai, dar vadinami Lorenzinio ampulėmis, išsidėstę ryklio galvoje. Jų dėka yra aptinkami silpni elektros signalai, kuriuos generuoja ryklio aukos. Taip pat manoma, kad dėl šios elektros signalų gavimo sistemos ryklys nustato silpnus Žemės elektromagnetinius laukus, kurie padeda orientuotis migracijos metu.

Ryklys savo aukas gali aptikti virpesių pagalba, kuriuos skleidžia gyvūnai, plaukdami ar kitaip skleisdami garsus vandenyje. Tai yra dar vienas pojūtis, vadinamas „nuotoliniu prisilietimu“. Šio pojūčio jutimo organai susideda iš dviejų šoninių linijų, kurios nuo uodegos driekiasi į galvą. Šios linijos yra nedideli kanalai su labai mažomis poromis, po kuriomis yra ląstelės su miniatiūriniais plaukeliais. Jie ir priima virpesius.

Dantys

Rykliai – tikra bedančių svajonė. Jie nuolat keičia savo dantis. Nauji dantys išauga kitoje eilėje už senų dantų eilės ir pasikeičia šiems išdilus. Rykliai per savo gyvenimą gali pakeisti nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių  dantų. Priklausomai nuo dorojamo grobio, ryklių dantys yra įvairių geometrijų. Vinies formos trumpi dantys skirti pagriebti nedidelį grobį, ilgi ir lenkti dantys gerai sulaiko slidų grobį, buki dantys traiško moliuskus, dantyti dantys yra skirti grobio pjaustymui. Kelios ryklių rūšys (Bangininis ryklys ir Gigantiškasis ryklys) turi smulkius dantis, palyginus su jų didžiuliais kūnais. Jų dantys nėra skirti maisto apdorojimui. Šie rykliai plaukdami filtruoja vandenį pro žiaunose esančius šerelius.

Didysis baltasis ryklys

O dabar trumpai aptarsime filmų kūrėjų vaizduotę kaitinantį galingą grobuonį, dar vadinamą „Baltąja mirtimi“. Tai – Didysis baltasis ryklys, didžiausias iš visų mėsaėdžių ryklių, kuris sugeba iš karto suryti visą jūros liūtą. Šis ryklys gali būti daugiau nei  6 metrų ilgio, o jo svoris paprastai viršija 2 tonas. Šie monstrai gyvena iki 30 metų.
Didieji baltieji rykliai  gyvena priekrantės vandenyse ir yra plačiai paplitę prie Šiaurės Amerikos, Viduržemio, Pietų Afrikos ir Australijos krantų. Didysis baltasis ryklys medžioja viršutiniuose vandenyno sluoksniuose.

Mėgstamas šio ryklio grobis yra jūriniai žinduoliai, kurių mėsa turi daug riebalų – didelį energijos šaltinį. Ruoniai ir jūros liūtai yra pagrindinis ryklio taikinys. Didysis baltasis taip pat gali pulti  delfinus, naikinti nugaišusių banginių likučius. Šių ryklių skrandžiuose buvo aptikta batų, skardinių, net laikrodis su gegute. Be to, į šio liūdnai pagarsėjusio ryklio meniu galima įtraukti ir banglentininkus, narus, povandeninius medžiotojus ar šiaip pavienius plaukikus. Kartais Didysis baltasis ryklys gali smarkiai sužaloti iš smalsumo ar išbandydamas, t.y., ragaudamas būsimąją auką prieš užpuolant. Ryklio, siekiančio daug energijos turinčio maisto, gali ir nesudominti liesas žmogaus kūnas. Taigi mažiau riebalų turintys povandeniniai medžiotojai turi daugiau galimybių išgyventi po ryklio užpuolimo, nes jis paprasčiausiai gali nebesugrįžti, paragavęs raumeningo kūno…

Didysis baltasis ryklys gali pulti narus, povandeninius medžiotojus ar gulinčius ant banglentės sportininkus, supainiojęs juos su jūros liūtais ar ruoniais. Išganingo recepto nėra, bet užpuolimo atveju reikėtų priešintis ir pulti patį ryklį, duriant ar smūgiuojant į jautrias akis ar žiaunas.

Didžiojo Baltojo ryklio pasiskirstymas vandenynuose

Tigrinis ryklys

Tai yra vienas didžiausių ryklių, jo ilgis gali siekti net iki 9 metrų. Šis ryklys turi pjautuvo formos dantis dantytais kraštais. Tigrinių ryklių gyvenamoji vieta – šiltos vandenynų vietos. Atlanto vandenyne jis gali užklysti ir iki Cape Cod. Tigrinis ryklys ryja įvairų maistą – nuo medūzų iki šarvuotų vėžlių. Ryklių neatbaido medūzų nudeginimai ar jūros gyvačių nuodai (jas taip pat suryja). Gyvulių kūnai, nuplauti į vandenyną, taip pat pasitarnauja kaip puikus maistas. Ryklių skrandžiuose buvo aptikta net plastikinių maišų ir skardinių. Yra pasitaikę atvejų, kai Tigrinis ryklys sudorojo ir pavienius povandeninius medžiotojus, narus ar burlentininkus.

Ryklys-jautis

Šie rykliai, kaip ir Didieji baltieji bei Tigriniai, – vieni iš pavojingiausių dėl jų nenuspėjamo agresyvaus elgesio. Jaučiai yra dideli ir apkūnūs – gali užaugti iki 3,5 m ilgio ir sverti iki 230 kg. Šie rykliai paprastai medžioja vieni, bet kartais gali medžioti ir poromis. Gyvena šiltose ir sekliose vandenynų dalyse. Tai vieni iš kelių ryklių rūšių, kurie praleidžia laiką gėluosiuose vandenyse. Gali įplaukti į Afrikos Zambezi ir Amerikos Misisipės upes, taip pat pasiekia ežerus.

Bangininis ryklys

Bangininis ryklys yra didžiausia žuvis pasaulyje. Jo ilgis gali siekti virš 15 metrų, o svoris – virš 18 tonų. Ši gigantiška žuvis kursuoja netoli vandens paviršiaus 3 km/h greičiu. Gyvena šiltuose, tropiniuose vandenyse.

Bangininis ryklys nėra pavojingas žmonėms. Pavojus narams ar plaukikams gali kilti dėl jo didelės judančios uodegos ar aštrios odos.

Maitinasi šie rykliai planktonu, smulkia žuvimi ir kalmarais, filtruodami šį maistą iš vandens šerelių žiaunose pagalba. Bangininis ryklys gali maitintis vertikalioje pozicijoje. Iškišdamas galvą iš vandens ir panirdamas į gelmę, įtraukia didesnes žuvis į ryklę. Šie rykliai nekramto maisto, tad jiems nereikalingi dantys. Šių ryklių dantys nesiekia degtuko galvutės dydžio.

Gigantiškasis ryklys

Tai antra pagal dydį žuvis pasaulyje, išauganti iki maždaug 13 m ilgio ir sverianti apytiksliai 5 tonas. Gyvena šiltose vandenynų dalyse. Kaip ir Bangininis ryklys, ši žuvis filtruoja maistą iš vandens. Minta planktonu, mažais krabais, kirminais, žuvies ikrais ir kita smulkme, kuri pasitaiko jo filtravimo kelyje vandens paviršiuje. Maitindamasis jis praleidžia pro savo maisto filtravimo sistemą maždaug 1500 tonų vandens. Žiemos metu, kai planktono vandens paviršiuje beveik nėra, ryklys ieško maisto, nunerdamas net į 850 metrų gelmę.

Šie rykliai anksčiau buvo medžiojami dėl jų didelių pelekų, mėsos ir aliejaus iš kepenų. Beje, šios siekia ketvirtadalį ryklio svorio.

Jūros angelas

Jeigu normalios formos ryklį pervažiuotų volas, tai gautųsi jūros angelas. Šie keisti rykliai turi didelius šoninius pelekus, primenančius angelų sparnus. Angelai didžiają savo gyvenimo dalį praleidžia gulėdami dugne ar tykodami savo grobio – žuvies ar moliuskų. Ryklio sugebėjimas prisitaikyti prie dugno (panašia spalva ar kūną dalinai paslepiant smėlyje) padeda būti nepastebėtam ir jų aukoms, ir didesniems plėšrūnams, ryjantiems Jūros angelus. Priplaukus narui arčiau, ryklys paprasčiausiai palieka savo slėptuve ir nuplaukia šalin. Jų aktyviausias laikotarpis yra nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Per naktį rykliai gali nukeliauti apie 10 km. Šio tipo ryklių yra maždaug 20 rūšių. Jie gyvena ir priekrantės vandenyse, ir iki 1000 metrų gylio gelmėse.

Šios rūšies ryklių aptinkama Viduržemio, Baltijos jūrose, Atlanto vandenyne – iki 150 m gylyje. Išauga iki 2 metrų ilgio.

Kūjaryklis

Kūjaryklių yra 9 rūšys. Jų ilgis – nuo 0.9 iki 6 m.

Apvaliagalvis kūjaryklys turi mažiausią galvą.

Didžiagalvis kūjaryklys turi plačiausią galvą, kurios dydis gali siekti net pusę ryklio kūno ilgio. Dauguma šių ryklių gyvena šiltuose tropiniuose vandenyse. Dideli Kūjaryklių būriai susirenka vietose, kur yra povandeninės uolos. Dėl neaiškių priežasčių šimtai ryklių gali suformuoti būrį ir plaukioti išvien. Sutemus Kūjarykliai išsiskirsto maisto paieškoms, bet prašvitus jie vėl susirenka toje pačioje vietoje. Ryklių mėgstamiausias maistas yra rajos, taip pat ryja kitus ryklius, aštuonkojus, net savo pačių jauniklius, puola ant žmonių.

Įdomūs faktai apie ryklius

	Kai kurių Ramiojo vandenyno salų vietiniai garbina ryklius kaip dievus ir dėl to niekada nevalgo ryklių mėsos.
	Kaip ir daugelis žinduolių, įskaitant ir žmones, ryklys turi didelę širdį su keturiomis atskiromis kameromis.
	Rykliai turi fantastiškai stiprius žandikaulius; kai kurie jų gali išspausti 60 kg slėgį į vieną dantį, kai ryklys kanda.
	Ryklys turi labai elastišką U formos skrandį, kuris gali sutalpinti didelį kiekį maisto, virškinamo kelias dienas.
	Ryklio didžioji smegenų dalis yra susijusi su uoslės pojūčiu; rykliai gali pajusti vieną dalį kvapo 10 bilijonų dalyse vandens.
	Tigrinio ryklio dantys yra pakankamai stiprūs sutraiškyti vėžlio kiautą ir jo kaulus.
	Kiekvienais metais yra pagaunama 38 milijonai ryklių dėl jų pelekų.
	Kai kurie rykliai yra labai išrankūs maistui. Kartais jie padaro bandomąjį įkandimą ar tik suleidžia dantis tam, kad tik paragautų. Jeigu jiems nepatinka grobis, tai pasišalina.
	Jeigu aplinkui yra daug maisto, rykliai gali pradėti karštligišką maisto rijimą, per kurį gali griebti bet ką, kas prisiartins. Taip pat – ir vienas kitą.
	Vienas paskutinių antiryklio prietaisų yra įrenginys, pritvirtintas prie medžiotojo ar naro kūno, kuris dirba nuo elementų ir siunčia elektros impulsus – tai atbaido ryklius.
	Rykliai lengvai gali supainioti atspindį nuo akmens ar metalo paviršiaus su žuvies žvynu blizgesiu. Nemedžiokite su blizgančiais įrankiais, jei esate ryklių buvimo zonoje.

Keli patarimai kaip netapti ryklio grobiu:

• Vandenyne niekada nemedžiokite vienas.
• Niekada nemedžiokite naktį.
• Nenardykite ten, kur yra ryklių migracijos vietos šalia krantų.
• Niekada nelaikykite nušautos žuvies šalia savęs.
• Pasišalinkite iš vandens, jei pastebėjote smulkesnių žuvų ar kalmarų masines migracijas.
• Jeigu pastebėjote ryklį maitinantis, stenkitės būti ramus ir judėkite lėtai, jeigu tai neišvengiama.
• Niekada neikite į vandenį, jei kraujuojate ar turite nors menkiausią žaizdelę.
• Rykliai yra labai jautrūs kūno šalinimo produktams. Stenkitės nesišlapinti medžioklės metu, nes tai gali būti pavojinga.
• Žinok apie savo ryklį. Prieš medžioklę kuriame nors vandenyno rajone išsiaiškink apie čia esančius ryklius.
• Atpažink ryklio agresyvią būseną. Rykliai, kurie plaukia ramiai ir tolygiai, nėra pavojingi. Jie gali prisiartinti prie jūsų tik iš smalsumo. Jeigu matote staigius ryklio judesius, greitą, netvarkingą plaukimą ar yra pastebimi agresijos požymiai (šoniniai pelekai nuleisti, nugara išlenkta, galva iškelta į viršų, daro „zig-zag“ judesius), žinokite, kad tai yra ryklio puolimas.
• Gerbkite ryklius. Vandenynas yra mūsų medžioklės vieta, bet rykliams tai yra jų namai!

Paruošė Armis