Žemiau esančiame tekste sužinosime praktikų patarimus – taisykles, kurių laikantis fridaiveris ar povandeninis medžiotojas savo nėrimą padarys saugesniu ir sumažins nelaimių tikimybę, kurios įvyksta dėl neteisingos panerimo technikos.

1. Niekada nesitreniruokite vieni, būtinai susiraskite kolegą.

Gylis – niekada nenerkite į gylį kartu su savo partneriu.

Trajektorija – partneris atsakingas už tai, kad fridaiveris griežtai laikytųsi sutartos nėrimo trajektorijos.

Partneris privalo greitai reaguoti įvykus nelaimei bet kokiame gylyje (net ir 15 m), o taip pat žinoti kaip suteikti pirmąją pagalbą, atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Pasitikimas iš gylio – partnerio užduotis – sutikti fridaiverį ir lydėti (nuo 10 m gylio) jį iki iškilimo palaikant vienas su kitu akių kontaktą. Pasitikimo gylis negali viršyti daugiau nei 15 metrų. Nėrimo metu partneris turi sekti laiką, o pasitikimą pradeda praėjus nė vėliau kaip pusei panerimo laiko (jei nėrimas trunka 1.10min, tai pasitikti partnerį neriame praėjus ne daugiau kaip 35 sek).

Neriant daugiau nei į 30 metrų būtina turėti saugojantį lyną, su mechanizmu galinčiu iškelti žmogų. Priklausomai nuo nardymo sąlygų, vietos, partnerio darbas gali būti dar intensyvesnis.

2. Panardžius su suspausto oro balionais (skuba), treniruotis fridaivingą griežtai draudžiama.

Po nardymų su „scuba“ plaučiuose susidaro azoto likučiai, kurie gali sukelti dekompresinę ligą. Kūne esantys mikroskopiniai azoto dujų burbuliukai kylant pradeda plėstis (mažėja spaudimas).

Po nardymo su balionais turi praeiti ne mažiau kaip dvylika valandų jeigu norime saugiai treniruotis nėrimus į gylį.

3. Netikrinkite savo ausų būgnelių ištvermės.

Darykite ausų prapūtimus tik neriant gilyn (maždaug kas 1-3 metrus). Neskubėkite – jeigu nepavyksta prasipūsti ausų, sustokite, pabandykite dar kartą. Negalima tęsti nerimo nepavykus prasipūsti ausų. Niekada neprapūtinėkite ausų kylant.

„Herojaus sindromas“. „Aš privalau panerti į 40 metrų. Aš sėkmingai „paimu“ 35 metrus, prasipučiu ausis, tiesa ant 38 – nepavyksta, bet ant 40 pabandysiu vėl. Gylis juk taip arti, o spaudimo skirtumas nedidelis“. Toks lengvabūdiškas mąstymas – tikras išbandymas jūsų ausų būgneliams. Įvykus klaidai jie tiesiog suplyš. Ko pasekoje tokiame gylyje prasidės panika, galima dezorientacija.

4. Pasirinkite tinkamus svorius.

Labai pavojinga, jeigu svorių per daug. Tai gali sukelti problemų su ausų ar kaukės praputimu, o kylant – reikalauti daug jėgų. Tai ypač pavojinga dėvint šiltus, „žieminius“ kostiumus. Geras pavyzdys – pasirinkti svorius taip, kad 15 metrų gylyje turėtume neutralų pludurūmą (Jei neriate į 30 m) .

5. Prieš neriant, sudarykite su partneriu panerimų planą.

Būtina, kad kiekvienas fridaiveris žinotų kada jo eilė nerti. Tai svarbu norint išvengti susidūrimų po vandeniu.

Aiškiai sutarkite kas, kada ir už kieno saugumą atsako.

Sugalvokite planą atsitikus kritinei situacijai.

Kaip vandens telkinys gali įtakoti jūsų panerimą (srovė, vandens matomumas, temperatūrą, dugno reljevas, plaukiantis kateris ir pan.)

Srovė – tai vienas svarbiausių faktorių, kuriam reikia skirti daug dėmesio. Atliekant nerimą, fridaiveriui reikia skirti daug jėgų tam, kad nenukrypti nuo nerimo trajektorijos.

Prastas matomumas, pavyzdžiui, neriant ežere, reikalauja didelio dėmesio saugumo technikai.

Nuo vandens temepratūros priklauso kostiumo pasirinkimas, taip pat svorio.

Reikia nuolat stebėti vandens transportą. Į gylį nardančius fridaiverius pastebėti sunku, todėl iš anksto pasirūpinkite bujais, platformomis ar pan.

6. Išspjaukite vamzdelį iš burnos.

Grįžtant į paviršių, jeigu naras jaučia, jog jau „verkiant“ reikia įkvėpimo, staigus oro išpūtimas per vamzdelį gali sukelti „black-out‘ą“. Gylyje vamzdelis pasunkina prapūtimus. Prasidėjus pirmiesiems diafragmos trūkčiojimams, galite „pagauti gurgšnį“.

7. Niekada neiškvėpkite oro būnant po vandeniu.

Oro iškvėpimas gylyje gali pasunkinti slėgio reguliavimą (praputimus). Kylant sumažėja naro plūdurumas, todėl reikės eikvoti daugiau jėgų norint iškilti, o čia vėl gi gali pasitikti „black-out‘as“.

8. Niekada nenerkite be tvirto ir patikimo panerimo įrengimo bei skiriamųjų ženklų.

Lynas ar virvė – tai koridorius, vienintelis naro orientyras, kuriuo jis kyla, bus pasitiktas ir pan.

Jeigu virvės tvirtinimui naudojate bujų, jis turi būti raudonas arba oranžinis, kad lengviau atskirti vandenyje. Bujus turi būti pakankamai didelis, kad neskęstų net jeigu įsikibus į virvę kyla du fridaiveriai. Bujus naudojamas virvės su svoriu prikabinimui, fridaiverio poilsiui, sekančio nerimo pasiruošimui.

Virvės storis turi būti mažiausiai 10mm. Į jį turį būti patogu įsikibti, spalva – geltonai balta. Jos tikslas – nurodyti vertikalų nusileidimą ir pakilimą.

Virvė garantuoja saugumą. Jeigu fridaiveris prarado ląstą arba jam koją sutraukė mėšlungis, tuomet jis kimba į virvę ir gali saugiai iškilti į paviršių.

Valtį, prie kurios prikabinta virvė su svoriu būtina paženklinti vėliavėle.

9. Palaikykite nardymo intervalus. Atminkite, kad daugkartiniai giluminiai nėrimai – pavojingi.

Priklausomai nuo vandens temperatūros, pertraukos tarp nerimų turi būti maždaug 5 – 8 minutės. Poilsio tikslas – atstatyti organizme esančių dujų balansą, pvz. O2, CO2 kiekį.

10. Neatlikinėkite hiperventiliacijos.

Hiperventiliacija – tai daugiau nei 15 gilių įkvėpimų per minutę. Rezultate fridaiveris atlieka nėrimą įsitempęs, su padažnėjusiu širdies ritmu bei sumažintu CO2 kiekiu organizme. Pažeistas P2\CO2 balansas pasireiškia „lengvumu“, ko pasekoje nesunku apalpti. Teisinga ventiliacija – maksimalus kraujo papildymas deguonimi esant minimaliam pulsui. Tai pasiekiama atliekant lėtus, gilius įkvėpimus, atsiplaidavus. Tik nereikia persistengti.

11. Venkite ypač staigių apsisukimų.

Greitas apsisukimas apačioje dėl sulėtėjusios kraujo apytakos gali privesti prie sąmonės netekimo. Tai aktualu ypač giliems panėrimams.

12. Niekada nežiūrėkite žemyn neriant, ir aukšyn – kylant.

Kaklo sulenkimas pasunkina slėgio reguliavimą leidžiantis ir kylant, atlieka didelę reikšmę kraujo patekimui į smegenis, padidiną „baroreceptorių“ spaudimą kaklo srityje, kurie nervų sistemai siunčia signalą, kurio dėka gali padidėti širdies ritmas.

13. Nedidinkite kilimo greičio likus keliems metrams iki paviršiaus.

Norint maksimaliai išsaugoti deguonies kiekį organizme, visus judesius turime atlikti kuo plastiškiau ir neskubant. Viso nerimo metu turi būti išlaikytas pastovus tempas.

14. Pavojai, kurie tyko neriant tuščiais plaučiais.

Nėrimus iškvėpus orą gali atlikti tik labai patyręs naras, laikantis maksimalaus saugumo ir šalia esant patyrusiam instruktoriui. Įvykus nelaimei rizikuojate mirti arba visam gyvenimui sužaloti savo sveikatą.

Fridaiveris pradeda nerimą su nedideliu O2 kiekiu kraujyje, todėl gylyje gali prarasti sąmonę visai netikėtai, o ten jo plūdurumas neigiamas. Jeigu praradus sąmonę įvyks diafragmos spazmas, naro plaučiai įtrauks vandenį ir jis nuskęs.

Atliekant nerimą tuščiais plaučiais, fridaiverį lydį partneris, įkvėpęs pakankamai oro nerimui atlikti.

Niekada neatlikinėkite panerimo iškvėpus orą užsidėjus svorių diržą.

Netęskite nardymo po „sambos“ arba „black-out‘o“.

Praradus savikontrolę (drebulys, traukuliai, prarasta nuovoka, žvilgsnio nefokusavimas) manykite, jog buvo paskutinis panerimas šią dieną. Cianozė, t.y. lūpų pamėlynavimas nerimo pabaigoje rodo organizmo išsekimą nardant.

16. Skirkite pakankamai laiko fiziologiniam organizmo pasiruošimui, adaptacijai.

Mūsų kūnui reikia laiko, kol pripras prie naujos, ekstremalios aplinkos, pvz., ilgas kvėpavimo sulaikymas ar didelis spaudimas. Kūno temperatūra gali ženkliai įtakoti kvėpavimo sulaikymą. Bendrai – pripratinkime kūną prie nerimų palengva.

Nenumaldomas noras siekti dideles gilumas ir rekordus sulaikius kvėpavimą gali sukelti rimtų fiziologinių arba psichologinių problemų ar traumų.

17. Negalvokite apie neigiamus dalykus.

Tai gali sukelti streso būseną, ko pasekoje galime prarasti sąmonę. Neriant turime būti puikios nuotaikos, gerai nusiteikę ir suvokiantys, jog mūsų galimybės ne neribotos.

18. Niekada nenerkite jeigu pavargote ar sušalote.

Peršalimas, nuovargis, alkoholis ar medikamentai neleidžia blaiviai įvertinti situacijos, neigiamai veikia sulaikant kvėpavimą ir padidiną sąmones praradimo tikimybę. Pirmieji peršalimo simptomai – nuovargis ir sutrikęs mąstymas. Vos jus pajuntate, kad kiek sušalote – jūsų kvėpavimo sulaikymas sumažėja. Visada įvertinkite šaltį.

19. Maistas ir skysčiai.

Nerekomenduojama nardyti nepraėjus 4 valandom po „gero pavalgymo“ ir 2 po lengvo užkandimo. Intensyvus žarnyno darbas reikalauja didelio kraujo kiekio, kuris nerimo metu galėtų tiekti deguonį smegenims.

Skysčių trūkumas atsiranda dėl kelių priežasčių: nardant organizme vyksta intensyvus šlapimo sistemos darbas, išsiskiria didelis skysčių kiekis kvėpuojant.

Nardant būtina gerti vandenį dažnai ir nedideliais kiekiais. Vandens trūkumas organizme smarkiai padidina riziką prarasti sąmonę.

20. Žinok savo galimybes.

Ne visada fridaiveris būna geros nuotaikos, formos. Būtina suprasti, kad devizas „padaryk prasčiausią dieną geriausia“ ne visada tinkamas nardant į gylį.

Fridaiveris privalo nuolat mokytis, jausti, suprasti, kada galima „paspausti“, o kada laikas atsitraukti, suvokti, kada ateina pervargimo riba ir kada organizmo „forsuoti“ nebegalima.

P.S rašant šį tekstą lyginau mūsų treniruotes Vištytje, asmeninius nardymus su šiuo tekstu. Supratau, kad darome velniškai daug klaidų. Ne kartą pagalvojau kaip galėjau prailginti nerimą, o kaip kai kuriais atvejais prievartavau savo organizmą. Saugokime vienas kitą tiek paviršiuje, tiek gylyje.

Šaltinis (angl.): www.deeperblue.net

Аutorius „Aharon & MT Solomons“

Vertimas iš APOX.Ru