APIE POVANDENINĘ ŽŪKLĘ

Povandeninė žūklė (medžioklė) angl. spearfishing – tai žuvų medžioklė povandeninei žūklei skirtais šautuvais gėluose vandenyse ir jūroje nardymui nenaudojant autonominių kvėpavimo aparatų. Reikia paminėti kad yra šalių kur šie aparatai leidžiami (dažniausiai jūroje), Lietuvoje jų naudojimas povandeninei žūklei griežtai draudžiamas.

Povandenine žūklė daug metų egzistuoja kaip vandens sporto šaka (beje priskirama prie ekstremalių sporto šakų), organizuojamos aukščiausio lygio tarptautinės varžybos bet daugeliui aktyvų gyvenimą mėgstančių žmonių tai laisvalaikio praleidimo, saviraiškos forma, aistra, energijos įkrova o kai kuriems –net gyvenimo būdas.

Į skaidrų vandenį su kauke pasinėręs žmogus dažniausiai jau nebepajėgia atsisakyti nardymo visą gyvenimą. Savitas povandeninio pasaulio grožis, betarpiškas bendravimas su jo gyventojais kelia žmogaus estetinį lygį, tobulina dvasią, taurina jausmus gamtai. Sunku neįvertinti ir ilgalaikio buvimo vandenyje teikiamos naudos medžiotojo kūnui –dirba beveik visi kūno raumenys, stiprinama kvėpavimo ir kraujotakos sistemos, normalėja kūno svoris, organizmas grūdinamas. Siekiantys rezultatų medžiotojai priversti reguliuoti savo mitybą, pastoviai sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, nuolat gilinti teorines žinias.

Nuo seniausių laikų žmogų viliojo vandenų gelmėse gyvenantys gyviai – žuvys, krabai, moliuskai, – visų pirma kaip maisto šaltinis. Retas kuris pažangus šiandienos žvejas o ypač povandenininkas, gaudo žuvį tik dėl maisto, egzistuoja eilė kitų, paprastesnių ir pigesnių būdų jos įsigyti. Povandenininkas gali ištisas valandas plaukioti vandenyje, mėgautis povandeniu pasauliu, judėjimo laisve ir nesvarumu trimatėje erdvėje o jo sumedžiota graži trofėjinė žuvis jam yra geriausias jo žinių, meistriškumo ir patirties įvertinimas. Tikras povandeninis medžiotojas su vandens gyventojais elgiasi apdairiai, tik vertus dėmesio žuvų egzempliorius renkasi savo medžioklės objektu, maksimaliai stengiasi išvengti žuvies sužalojimo atvejų. Todėl daugelio žmonių, turinčių menką supratimą apie povandeninę žūklę, o ypač meškeriotojų, greičiausiai iš pavydo egzistuojanti antipatija povandenininkams yra visiškai nepagrįsta.

Pagrindinis sportinės povandeninės žūklės principas – remiantis sukauptu meistriškumu ir patirtimi, maksimaliai išnaudoti kad ir nedideles, prie esamų sąlygų ir turimos įrangos atsiradusias galimybes, nuolat tobulinant savo pasiruošimą visais aspektais.

Povandeninė medžioklė ekstremalus sportas ne vien dėl to kad čia patiriate didelius fizinius krūvius ar kad nuolat randatės svetimoje žmogui aplinkoje bet ir dėl to, kad ji itin azartiška, įtraukianti, neretai atjungianti medžiotojo savisaugos mechanizmą o vandenyje tai gali būti labai pavojinga. Tai kaip dėsningumas, dėl to įvyksta nemaža dalis nelaimingų atsitikimų.

Sakoma, kad šiaip užsiiminėti povandenine medžiokle nesigauna, reikia ja gyventi. Patyrę instruktoriai teigia kad išmokyti povandenines medžiokles meno negalima, to galima tik pačiam išmokti, praleidus vandenyje ir po vandeniu valandų valandas. Galima tik nukreipti pradedantįjį medžiotoją tinkama linkme o tolesnė jo, kaip povandeninio medžiotojo sėkmė -jo paties rankose. Tam kad išmokti rasti žuvį ir pradėti ją medžioti, būtina išmokti komfortiškai jaustis vandenyje o tai sąlygoja du dalykai:

• teisingai parinkta patikima įranga
• organizmo pratinimas prie fizinių krūvių, kuriuos patirsite plaukiodami ir nardydami sulaikant kvėpavimą.

Tad, jeigu jūs pasiryžęs investuoti nemažai lėšų reikalingai įrangai įsigyti, aukoti daug savo laiko ir jėgų rezultatui pasiekti, jeigu ne prieš jūsų natūrą keltis prieš aušrą, važiuoti aibę kilometrų iki svajonių ežero, persirenginėti per darganą ar šalyje sningant sniegui – tada junkitės prie mūsų, mums pakeliui.

Daugeliui vyrų žūklė ir medžioklė – hobis numeris vienas, o čia, povandeninėje medžioklėje randame ir tą ir kitą viename. Kas gali būti tinkamesnio tikram vyrui, kuris nuo prigimties turi savo genuose užkoduotą medžiotojo instinktą.